Sutartys ir atleidimai
Rašytinė darbo sutartis
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarim
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.), darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti.
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Jei asmuo pradėjo dirbti pagal žodinę sutartį, darbo sutartis yra laikoma galiojančia ir turi būti įforminta raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbo sutartis, kuri nėra rašytinės formos ar kurioje trūksta įdarbinimo duomenų (nėra privalomos informacijos) yra laikoma negaliojančia.
Darbo kodeksas pakeistas pagal ES direktyvą 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Yra papildomų darbo santykių aspektų, apie kuriuos, prieš pradėdamas dirbti, darbuotojas turi būti informuotas raštu. Čia, be kita ko, įeina: bandomojo laikotarpio trukmė ir sąlygos; darbo sutarties nutraukimo tvarka; viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo tvarka ir, jei taikoma, darbo grafiko (pamainų) derinimo tvarka; teisė į mokymo paslaugas, jei jas suteikia darbdavys.
Darbdaviai privalo pranešti Valstybinės socialinio draudimo kasos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo įdarbinimą ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Šis reikalavimas netaikomas, jei darbuotojo darbo vieta yra už Lietuvos ribų ir socialinio draudimo įstatymai netaikomi pagal ES koordinavimo taisykles ar tarptautinius susitarimus. Įdarbinant juridinio asmens vienintelio nario valdymo organą, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §32-34 ir 41-44 straipsniai
Terminuotosios darbo sutartys
Darbo sutartys gali būti terminuotos ir neterminuotos. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).
Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Pagal 2017 m. pataisytą Darbo kodeksą, galima sudaryti fiksuotą darbo sutartį nuolatinėms pareigoms, tačiau tokios sutartys neturi viršyti 20 % visų su įmone sudarytų darbo sutarčių.
Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninėsdarbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.
Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis,sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė.
Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.
Pagal pataisymą, į įdarbinimo sutarties tipus, išvardytus Darbo kodekse, įeina neterminuota darbo sutartis; fiksuota darbo sutartis; laikina darbo sutartis; nulio valandų darbo sutartis; darbo sutartis už projektinį darbą; bendro darbo sutartis; darbo sutartis su keliais darbdaviais; stažavimosi darbo sutartis; ir sezoninio darbo sutartis.
Pagal ankstesnes sąlygas, maksimali fiksuotos sutarties trukmė buvo 5 metai, tačiau pagal pataisytą Darbo kodeksą, maksimali trukmė buvo sumažinta iki 2 metų. Dar yra keletas trukmės nustatymo išimčių ir kai trukmė yra 5 metai.
2020 m. pakeisto Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalis leidžia darbdaviams sudaryti neribotą skaičių terminuotų darbo sutarčių su darbuotoju, jeigu toks darbuotojas laikinai dirba laisvoje darbo vietoje, kuri turėtų būti užimta viešo konkurso būdu.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §66-110 straipsniai
Išbandymas sudarant darbo sutartį
Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
Darbo kodeksas pakeistas pagal ES direktyvą 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Jeigu terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, bandomasis laikotarpis turi būti proporcingas sutarties terminui ir atitinkamai trumpesnis nei trys mėnesiai.
Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.Šis pranešimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Jei jis neatšaukiamas, darbo sutartis laikoma nutraukta, o darbdavys privalo įforminti nutraukimą iki paskutinės darbuotojo darbo dienos.
Teisės aktai nenumato skirtingų išbandymo laikotarpių skirtingoms dabro kategorijoms. Šalys turi teisę susitarti dėl trumpesnio išbandymo laikotarpio nustatymo.
Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis:
1) iki aštuoniolikos metų;
2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;
3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;
4) kitais darbo įstatymų nustatytais atvejais.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §36 straipsniai
Darbo sutarties nutraukimas
Pagal Darbo kodeksą darbo sutartys gali baigtis pasibaigus terminui, abipusiu susitarimu, darbuotojo atsistatydinimu, darbdavio atleidimu dėl darbuotojo kaltės ar be jo kaltės, atleidimu darbdavio iniciatyva (kai taikomas 59 straipsnis), nutraukimu dėl bankroto ar kitais įstatymuose numatytais pagrindais.
Terminuota sutartis paprastai baigiasi pasibaigus sutartyje numatytam terminui. Jei darbo santykiai tęsiasi ir pasibaigus terminuotos sutarties galiojimo terminui, sutartis gali būti pakeista į neterminuotą, išskyrus atvejus, kai taikoma įstatyme numatyta išimtis. Abipusis nutraukimas yra galimas bet kuriuo metu, tačiau pasiūlymas turi būti pateiktas raštu, o kita šalis turi penkias darbo dienas jį priimti; tylėjimas laikomas atmetimu. Jei susitarimas pasiekiamas, rašytinėse sąlygose turėtų būti aiškiai nurodyta nutraukimo data, nepanaudotos atostogos ir galutinis atsiskaitymas.
Bandomojo laikotarpio metu bet kuri šalis gali nutraukti sutartį, pateikdama rašytinį pranešimą prieš tris darbo dienas. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbuotojas gali nutraukti neterminuotą sutartį arba terminuotą sutartį, kurios trukmė ilgesnė nei vienas mėnuo, nenurodydamas priežasties, pateikdamas pranešimą ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.
Darbo kodekso 56 straipsnis numato greitesnį išėjimo iš darbo būdą dėl svarbių priežasčių. Tokiais atvejais darbuotojas gali atsistatydinti, pateikdamas pranešimą prieš penkias darbo dienas, ir turi teisę gauti įstatymu numatytą išeitinę išmoką. Pagrindiniai pavyzdžiai apima ilgalaikį prastovą, kurią sukėlė ne „ “ darbuotojas, didelius darbo užmokesčio įsiskolinimus, negalėjimą tęsti darbo dėl sveikatos ar negalios bei būtinybę prižiūrėti šeimos narį ar namų ūkio narį, kuriam reikalinga slauga ar nuolatinė priežiūra.
Nuo 2024 m. pakeitimo darbuotojas, pasiekęs senatvės pensinį amžių, taip pat gali pasinaudoti penkių darbo dienų procedūra, jei tenkinamos įstatymuose numatytos sąlygos.
Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galimas tik remiantis 57 straipsnyje nurodytais išimtiniais pagrindais, pvz., dėl etatų mažinimo ar kitų su verslu susijusių priežasčių. Darbdavys privalo laikytis įstatymų nustatytų įspėjimo taisyklių, atsižvelgti į tinkamas laisvas darbo vietas, kai to reikalauja Kodeksas, ir laikytis kolektyvinio atleidimo procedūrų, jei pasiekiama riba. Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, turi papildomą apsaugą ir negali būti atleisti tam tikrais 57 straipsnio pagrindais.
Atleidimas dėl netinkamo elgesio turi būti procedūriškai teisingas ir proporcingas. Darbuotojui turi būti suteikta reali galimybė paaiškinti, o sprendimas turi būti priimtas per įstatymuose nustatytus terminus. Be atleidimo dėl kaltės, privačiojo sektoriaus darbdaviai vis dar gali remtis 59 straipsniu, kad nutrauktų darbo sutartį savo nuožiūra, tačiau tik laikydamiesi griežtų įstatymų reikalavimų: atleidimas negali būti diskriminacinis ar kerštingas, o apie jį privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas ir išmokėti išeitinę kompensaciją, lygią ne mažiau kaip šešiems vidutiniams mėnesiniams atlyginimams.
Bankroto atvejai reglamentuojami specialia bankroto tvarka, o ne įprasta darbo sutarties nutraukimo tvarka. Darbuotojai, atleisti dėl atitinkamų įstatyme numatytų priežasčių, taip pat gali turėti teisę į ilgalaikio darbo išmoką, jei atitinka darbo stažo ir prašymo pateikimo sąlygas. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbdavio galutinis sprendimas visada turi būti pateikiami raštu, nurodant teisinį pagrindą ir aiškiai nurodant darbo sutarties nutraukimo datą.
Šaltinis: 2016 m. Darbo kodekso 53–65, 80, 92, 95, 99 ir 104 straipsniai; 2024 m. įstatymo Nr. XIV-3034 4 straipsnis
Nuostatos ir įdarbinimo sąlygos
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai 2007 / Regulation of the Supply of Workers with Personal Protective Equipment (2007)
Rašytinė darbo sutartis
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarim
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.), darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti.
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Jei asmuo pradėjo dirbti pagal žodinę sutartį, darbo sutartis yra laikoma galiojančia ir turi būti įforminta raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbo sutartis, kuri nėra rašytinės formos ar kurioje trūksta įdarbinimo duomenų (nėra privalomos informacijos) yra laikoma negaliojančia.
Darbo kodeksas pakeistas pagal ES direktyvą 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Yra papildomų darbo santykių aspektų, apie kuriuos, prieš pradėdamas dirbti, darbuotojas turi būti informuotas raštu. Čia, be kita ko, įeina: bandomojo laikotarpio trukmė ir sąlygos; darbo sutarties nutraukimo tvarka; viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo tvarka ir, jei taikoma, darbo grafiko (pamainų) derinimo tvarka; teisė į mokymo paslaugas, jei jas suteikia darbdavys.
Darbdaviai privalo pranešti Valstybinės socialinio draudimo kasos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo įdarbinimą ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Šis reikalavimas netaikomas, jei darbuotojo darbo vieta yra už Lietuvos ribų ir socialinio draudimo įstatymai netaikomi pagal ES koordinavimo taisykles ar tarptautinius susitarimus. Įdarbinant juridinio asmens vienintelio nario valdymo organą, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §32-34 ir 41-44 straipsniai
Terminuotosios darbo sutartys
Darbo sutartys gali būti terminuotos ir neterminuotos. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).
Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Pagal 2017 m. pataisytą Darbo kodeksą, galima sudaryti fiksuotą darbo sutartį nuolatinėms pareigoms, tačiau tokios sutartys neturi viršyti 20 % visų su įmone sudarytų darbo sutarčių.
Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninėsdarbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.
Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis,sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė.
Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.
Pagal pataisymą, į įdarbinimo sutarties tipus, išvardytus Darbo kodekse, įeina neterminuota darbo sutartis; fiksuota darbo sutartis; laikina darbo sutartis; nulio valandų darbo sutartis; darbo sutartis už projektinį darbą; bendro darbo sutartis; darbo sutartis su keliais darbdaviais; stažavimosi darbo sutartis; ir sezoninio darbo sutartis.
Pagal ankstesnes sąlygas, maksimali fiksuotos sutarties trukmė buvo 5 metai, tačiau pagal pataisytą Darbo kodeksą, maksimali trukmė buvo sumažinta iki 2 metų. Dar yra keletas trukmės nustatymo išimčių ir kai trukmė yra 5 metai.
2020 m. pakeisto Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalis leidžia darbdaviams sudaryti neribotą skaičių terminuotų darbo sutarčių su darbuotoju, jeigu toks darbuotojas laikinai dirba laisvoje darbo vietoje, kuri turėtų būti užimta viešo konkurso būdu.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §66-110 straipsniai
Išbandymas sudarant darbo sutartį
Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
Darbo kodeksas pakeistas pagal ES direktyvą 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Jeigu terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, bandomasis laikotarpis turi būti proporcingas sutarties terminui ir atitinkamai trumpesnis nei trys mėnesiai.
Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.Šis pranešimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Jei jis neatšaukiamas, darbo sutartis laikoma nutraukta, o darbdavys privalo įforminti nutraukimą iki paskutinės darbuotojo darbo dienos.
Teisės aktai nenumato skirtingų išbandymo laikotarpių skirtingoms dabro kategorijoms. Šalys turi teisę susitarti dėl trumpesnio išbandymo laikotarpio nustatymo.
Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis:
1) iki aštuoniolikos metų;
2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;
3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;
4) kitais darbo įstatymų nustatytais atvejais.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §36 straipsniai
Darbo sutarties nutraukimas
Pagal Darbo kodeksą darbo sutartys gali baigtis pasibaigus terminui, abipusiu susitarimu, darbuotojo atsistatydinimu, darbdavio atleidimu dėl darbuotojo kaltės ar be jo kaltės, atleidimu darbdavio iniciatyva (kai taikomas 59 straipsnis), nutraukimu dėl bankroto ar kitais įstatymuose numatytais pagrindais.
Terminuota sutartis paprastai baigiasi pasibaigus sutartyje numatytam terminui. Jei darbo santykiai tęsiasi ir pasibaigus terminuotos sutarties galiojimo terminui, sutartis gali būti pakeista į neterminuotą, išskyrus atvejus, kai taikoma įstatyme numatyta išimtis. Abipusis nutraukimas yra galimas bet kuriuo metu, tačiau pasiūlymas turi būti pateiktas raštu, o kita šalis turi penkias darbo dienas jį priimti; tylėjimas laikomas atmetimu. Jei susitarimas pasiekiamas, rašytinėse sąlygose turėtų būti aiškiai nurodyta nutraukimo data, nepanaudotos atostogos ir galutinis atsiskaitymas.
Bandomojo laikotarpio metu bet kuri šalis gali nutraukti sutartį, pateikdama rašytinį pranešimą prieš tris darbo dienas. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbuotojas gali nutraukti neterminuotą sutartį arba terminuotą sutartį, kurios trukmė ilgesnė nei vienas mėnuo, nenurodydamas priežasties, pateikdamas pranešimą ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.
Darbo kodekso 56 straipsnis numato greitesnį išėjimo iš darbo būdą dėl svarbių priežasčių. Tokiais atvejais darbuotojas gali atsistatydinti, pateikdamas pranešimą prieš penkias darbo dienas, ir turi teisę gauti įstatymu numatytą išeitinę išmoką. Pagrindiniai pavyzdžiai apima ilgalaikį prastovą, kurią sukėlė ne „ “ darbuotojas, didelius darbo užmokesčio įsiskolinimus, negalėjimą tęsti darbo dėl sveikatos ar negalios bei būtinybę prižiūrėti šeimos narį ar namų ūkio narį, kuriam reikalinga slauga ar nuolatinė priežiūra.
Nuo 2024 m. pakeitimo darbuotojas, pasiekęs senatvės pensinį amžių, taip pat gali pasinaudoti penkių darbo dienų procedūra, jei tenkinamos įstatymuose numatytos sąlygos.
Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galimas tik remiantis 57 straipsnyje nurodytais išimtiniais pagrindais, pvz., dėl etatų mažinimo ar kitų su verslu susijusių priežasčių. Darbdavys privalo laikytis įstatymų nustatytų įspėjimo taisyklių, atsižvelgti į tinkamas laisvas darbo vietas, kai to reikalauja Kodeksas, ir laikytis kolektyvinio atleidimo procedūrų, jei pasiekiama riba. Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, turi papildomą apsaugą ir negali būti atleisti tam tikrais 57 straipsnio pagrindais.
Atleidimas dėl netinkamo elgesio turi būti procedūriškai teisingas ir proporcingas. Darbuotojui turi būti suteikta reali galimybė paaiškinti, o sprendimas turi būti priimtas per įstatymuose nustatytus terminus. Be atleidimo dėl kaltės, privačiojo sektoriaus darbdaviai vis dar gali remtis 59 straipsniu, kad nutrauktų darbo sutartį savo nuožiūra, tačiau tik laikydamiesi griežtų įstatymų reikalavimų: atleidimas negali būti diskriminacinis ar kerštingas, o apie jį privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas ir išmokėti išeitinę kompensaciją, lygią ne mažiau kaip šešiems vidutiniams mėnesiniams atlyginimams.
Bankroto atvejai reglamentuojami specialia bankroto tvarka, o ne įprasta darbo sutarties nutraukimo tvarka. Darbuotojai, atleisti dėl atitinkamų įstatyme numatytų priežasčių, taip pat gali turėti teisę į ilgalaikio darbo išmoką, jei atitinka darbo stažo ir prašymo pateikimo sąlygas. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbdavio galutinis sprendimas visada turi būti pateikiami raštu, nurodant teisinį pagrindą ir aiškiai nurodant darbo sutarties nutraukimo datą.
Šaltinis: 2016 m. Darbo kodekso 53–65, 80, 92, 95, 99 ir 104 straipsniai; 2024 m. įstatymo Nr. XIV-3034 4 straipsnis
Nuostatos ir įdarbinimo sąlygos
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai 2007 / Regulation of the Supply of Workers with Personal Protective Equipment (2007)
