Socialinė Apsauga
Pensija
2021 m. pensinis amžius vyrams yra 64 metai ir du mėnesiai, o dirbančioms moterims - 63 metai ir keturi mėnesiai. Šis amžius bus proporcingai didinamas po keturis mėnesius moterims ir du mėnesius vyrams kol pasieks 65 metų ribą 2026 metais.
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų. Taip pat yra numatytos ankstyvosios ar vėlyvosios pensijos nuostatos. Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Išankstinė senatvės pensija asmeniui apskaičiuojama taip, kaip senatvės pensija ir mažinama po 0.4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Senatvės pensija susideda iš pagrindinės ir papildomos dalies. Pagrindinė pensijos dalis lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Papildoma pensijos dalis - tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms. Pagrindinė pensijos dalis Vyriausybės nutarimu gali būti padidinta. Papildoma dalis yra koreguojama atsižvelgiant į einamųjų metų valstybės draudžiamas pajamas.
Šaltiniai: LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994) §19-27 straipsniai, paskutinį kartą redaguota 2012 metais; http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/noriu-gauti-pensija/senatves-pensija
Našlių ir našlaičių pensija
Našlių ir našlaičių pensijos dydį ir mokėjimą reglamentuoja LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų. Toliau bus pateikiama informacija, remiantis 2007 metų paketimais. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi našlė/ našlys. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai.
Našlys ar našlė norėdamas (-a) gali pretenduoti į socialinio draudimo našlių pensiją jeigu našlys (-ė) augina mirusiojo asmens vaikus ar įvaikius, kuriems gali būti paskirta našlaičių pensija. Teisę į šią pensiją taip pat turi našlė arba našlys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti invalidais; faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų,kuriems gali būti paskirta našlaičių pensija, juos augina ir jeigu nėra mirusiojo asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija. Asmeniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni,jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Nustatyta tvarka įregistruotų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dydis nėra siejamas su mirusiojo pensija ir visiems sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais našliams yra vienodo dydžio. Našlių pensijos bazinį dydį tvirtina Vyriausybė ir jis ateityje bus indeksuojamas.
Valstybinės socialinio draudimonašlaičių siekia 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo pensijos. Kai teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi keli mirusiojo vaikai, nustatyta, kad bendra jų pensijų suma gali būti iki 100 procentų (ne didesnė) mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio.
Taip pat gali būti skiriama vienkartinė 8 BSI dydžio (1040 Lt / 301,21 Eur) pašalpa skiriama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui.
Šaltiniai: LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994) §34-39 straipsniai, paskutinį kartą redaguota 2012 metais
Invalidumo pensija
Asmuo, kuriam nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją. Vaikams iki 18 metų gali būti nustatya viena iš invalidumo grupių: sunkus invalidumas, vidutinis ir lengvas. Asmenims nuo 18 metų iki pensijos nustatomas darbingumo lygis. Darbingumas yra vertinamas procentais:
1) jei asmeniui nustatyta 0-25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;
2) jei asmeniui nustatyta 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3) jei asmeniui nustatyta 60-100 proc. darbingumo, asmus laikomas darbingu.
Dalinės pensijos dydis priklauso nuo asmens amžiaus, kuomet buvo nustatytas prarastas darbingumas. Darbuotojai, jaunesni nei 22 metai, privalo turėti bent 2 mėnesių draudimo stažą, darbuotojai, jaunesni nei 24 metai – 6 mėnesių stažą. Kas metus šis stažas padidinamas 2 mėnesiais kol pasiekia 3 metų ribą – šis draudimo stažas taikomas, jei asmuo, praradęs darbingumą, yra 38 metų. Nuo 38 metų reikalaujamas stažas pradeda didėti po 6 mėnesius kas metus. Asmuo, sulaukęs 62 metų turi turėti 15 metų draudimo stažą.
Pilnai pensijai gauti yra taikomi skirting reikalavimai, priklausomai nuo asmens amžiaus. Asmenims iki 24 metų nustatomas vienerių metų minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Nuo 24 iki 38 metų reikalaujamas minimalus draudimo stažas padidėja 4 mėnesiais per metus. Viršijus 38 metus, už kiekvienus metus būtinasis stažas nustatomas vieneriais metais didesnis, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.
Nedarbingumo pensijos dydis priklauso nuo draudimo stažo; amžiaus, kuomet asmuo neteko darbingumo (ir kiek laiko liko iki pensijinio amžiaus) ir draudžiamųjų pajamų.
Netekto darbingumo pensiją sudaro pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už stažo metus. Jeigu asmuo turi būtinąjį stažą, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis asmenims, netekusiems 75 – 100 procentų darbingumo yra 150 proc. bazinės pensijos; asmenims, netekusiems 60 – 70 procentų darbingumo yra 110 proc. bazinės pensijos. Jeigu asmuo turi minimalų stažą, bet neturi būtinojo, jo netekto darbingumo pensijos pagrindinė dalis yra proporcingai mažesnė. Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo, netekto darbingumo pensija apskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama pagal tokią formulę:
0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D
Šioje formulėje:
s – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d.;
k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, t.y. per 5 paeiliui einančius palankiausius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. turėto uždarbio santykis su tų pačių metų vidutiniu uždarbiu Lietuvoje;
S – stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d.
D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.
Šaltiniai: LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994) §28-33 straipsniai, paskutinį kartą redaguota 2012 metais; Lietuvos žmonių su negalia sąjunga; http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/noriu-gauti-pensija/netekau-darbingumo-invalidumo-pensija
Socialinės apsaugos nuostatai reglamentuojami šiuose teisės aktuose
- LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994, paskutinį kartą redaguota 2012 metais / Law on State Social Insurance Pensions 1994, last amended in 2012
- LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (2005) / Social Insurance Unemployment Law 2005
Pensija
2021 m. pensinis amžius vyrams yra 64 metai ir du mėnesiai, o dirbančioms moterims - 63 metai ir keturi mėnesiai. Šis amžius bus proporcingai didinamas po keturis mėnesius moterims ir du mėnesius vyrams kol pasieks 65 metų ribą 2026 metais.
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų. Taip pat yra numatytos ankstyvosios ar vėlyvosios pensijos nuostatos. Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Išankstinė senatvės pensija asmeniui apskaičiuojama taip, kaip senatvės pensija ir mažinama po 0.4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Senatvės pensija susideda iš pagrindinės ir papildomos dalies. Pagrindinė pensijos dalis lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Papildoma pensijos dalis - tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms. Pagrindinė pensijos dalis Vyriausybės nutarimu gali būti padidinta. Papildoma dalis yra koreguojama atsižvelgiant į einamųjų metų valstybės draudžiamas pajamas.
Šaltiniai: LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994) §19-27 straipsniai, paskutinį kartą redaguota 2012 metais; http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/noriu-gauti-pensija/senatves-pensija
Našlių ir našlaičių pensija
Našlių ir našlaičių pensijos dydį ir mokėjimą reglamentuoja LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų. Toliau bus pateikiama informacija, remiantis 2007 metų paketimais. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi našlė/ našlys. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai.
Našlys ar našlė norėdamas (-a) gali pretenduoti į socialinio draudimo našlių pensiją jeigu našlys (-ė) augina mirusiojo asmens vaikus ar įvaikius, kuriems gali būti paskirta našlaičių pensija. Teisę į šią pensiją taip pat turi našlė arba našlys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti invalidais; faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų,kuriems gali būti paskirta našlaičių pensija, juos augina ir jeigu nėra mirusiojo asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija. Asmeniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni,jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Nustatyta tvarka įregistruotų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dydis nėra siejamas su mirusiojo pensija ir visiems sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais našliams yra vienodo dydžio. Našlių pensijos bazinį dydį tvirtina Vyriausybė ir jis ateityje bus indeksuojamas.
Valstybinės socialinio draudimonašlaičių siekia 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo pensijos. Kai teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi keli mirusiojo vaikai, nustatyta, kad bendra jų pensijų suma gali būti iki 100 procentų (ne didesnė) mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio.
Taip pat gali būti skiriama vienkartinė 8 BSI dydžio (1040 Lt / 301,21 Eur) pašalpa skiriama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui.
Šaltiniai: LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994) §34-39 straipsniai, paskutinį kartą redaguota 2012 metais
Invalidumo pensija
Asmuo, kuriam nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją. Vaikams iki 18 metų gali būti nustatya viena iš invalidumo grupių: sunkus invalidumas, vidutinis ir lengvas. Asmenims nuo 18 metų iki pensijos nustatomas darbingumo lygis. Darbingumas yra vertinamas procentais:
1) jei asmeniui nustatyta 0-25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;
2) jei asmeniui nustatyta 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3) jei asmeniui nustatyta 60-100 proc. darbingumo, asmus laikomas darbingu.
Dalinės pensijos dydis priklauso nuo asmens amžiaus, kuomet buvo nustatytas prarastas darbingumas. Darbuotojai, jaunesni nei 22 metai, privalo turėti bent 2 mėnesių draudimo stažą, darbuotojai, jaunesni nei 24 metai – 6 mėnesių stažą. Kas metus šis stažas padidinamas 2 mėnesiais kol pasiekia 3 metų ribą – šis draudimo stažas taikomas, jei asmuo, praradęs darbingumą, yra 38 metų. Nuo 38 metų reikalaujamas stažas pradeda didėti po 6 mėnesius kas metus. Asmuo, sulaukęs 62 metų turi turėti 15 metų draudimo stažą.
Pilnai pensijai gauti yra taikomi skirting reikalavimai, priklausomai nuo asmens amžiaus. Asmenims iki 24 metų nustatomas vienerių metų minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Nuo 24 iki 38 metų reikalaujamas minimalus draudimo stažas padidėja 4 mėnesiais per metus. Viršijus 38 metus, už kiekvienus metus būtinasis stažas nustatomas vieneriais metais didesnis, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.
Nedarbingumo pensijos dydis priklauso nuo draudimo stažo; amžiaus, kuomet asmuo neteko darbingumo (ir kiek laiko liko iki pensijinio amžiaus) ir draudžiamųjų pajamų.
Netekto darbingumo pensiją sudaro pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už stažo metus. Jeigu asmuo turi būtinąjį stažą, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis asmenims, netekusiems 75 – 100 procentų darbingumo yra 150 proc. bazinės pensijos; asmenims, netekusiems 60 – 70 procentų darbingumo yra 110 proc. bazinės pensijos. Jeigu asmuo turi minimalų stažą, bet neturi būtinojo, jo netekto darbingumo pensijos pagrindinė dalis yra proporcingai mažesnė. Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo, netekto darbingumo pensija apskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama pagal tokią formulę:
0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D
Šioje formulėje:
s – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d.;
k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, t.y. per 5 paeiliui einančius palankiausius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. turėto uždarbio santykis su tų pačių metų vidutiniu uždarbiu Lietuvoje;
S – stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d.
D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.
Šaltiniai: LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994) §28-33 straipsniai, paskutinį kartą redaguota 2012 metais; Lietuvos žmonių su negalia sąjunga; http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/noriu-gauti-pensija/netekau-darbingumo-invalidumo-pensija
Socialinės apsaugos nuostatai reglamentuojami šiuose teisės aktuose
- LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994, paskutinį kartą redaguota 2012 metais / Law on State Social Insurance Pensions 1994, last amended in 2012
- LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (2005) / Social Insurance Unemployment Law 2005
