Nedarbingumo Atostogos
Pajamos/ Mokamos nedarbingumo atostogos
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog darbuotojui susirgus turi būti mokama atitinkamo dydžio pašalpa. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems, dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvyliką mėnesių. Pašalpa mokama asmeniui, kuris serga, rūpinasi namuose sergančiu šeimos nariu, kuriam reikalingas ortopedinis ar prostetinis gydymas, yra namuose dėl karantino ar yra vienas iš tėvų, besirūpinantis (-i) vaiku, kai kitas iš tėvų yra motinystės ar tėvystės atostogose, bet negali pasirūpinti vaiku dėl ligos.
Apdraustam asmeniui ligos pašalpa mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios iki septintos dienos Valstybės socialinio draudimo fondas padengia 40 procentų asmens gaunamos ligos pašalpos. Nuo aštuntosios nedarbingumo dienos ligos pašalpa, mokama VSD sudaro 80 procentų vidutinio kompensuojamojo atlygio. Vidutinis kompensuojamass atlygis negali viršyti 3.2 valstybės draudžiamų pajamų einamaisiais metais.
Nedarbingumo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas atitinkamu dienų skaičiumi: esant besitęsiančiam nedarbingumui – bent 4 mėnesiams (arba 122 kalendorinėms dienoms). Jei asmuo serga tuberkulioze, šis laikotarpis gali būti prailgintas iki 244 dienų. Jei pasibaigus šioms dienoms asmuo vis dar nepasveiko, jis (ji) privalo kreiptis į Medicininę socialinę ekspertizės komisiją, kuri nustato atitinkamą invalidumo grupę. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti ligos pašalpa, kuri mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė skiriasi darbuotojams, kurie turi slaugyti namuose esantį šeimos narį. Tokių atostogų trukmė gali būti nuo 7 iki 120 dienų per metus.
Pagal iš dalies pakeistą Ligų ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, nedarbingumo išmoka nebėra „visiškai mokama“, o anksčiau galiojusi 80 %–40 %–80 % mokėjimo struktūra nebetaikoma. Dabar darbdavys moka už pirmąsias dvi darbuotojo nedarbingumo dienas, o įstatymais nustatyta išmoka turi atitikti įstatymais nustatytą intervalą nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka Sodra.
Dėl darbuotojo ligos ar sužalojimo dabartinis Sodra tarifas paprastai yra 62,06 % kompensacinių pajamų. Konkrečiais atvejais, įskaitant vaiko ar kito šeimos nario priežiūrą, taikomi kitokie tarifai ir trukmės taisyklės.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §131, 133 ir 136 straipsnis; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000) §8-15 straipsniai.
Nemokama medicininė priežiūra
Socialinis Sveikatos Draudimo Fondas suteikia sveikatos apsaugos draudimą. Asmenims, esantiems motinystės atostogose suteikiama medicininė ir jei reikia klinikinė priežiūra, pediatrų ir šeimos daktarų priežiūra, vaistai ir kita. Asmuo turi būti apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, jei nori gauti aukščiau nurodytus privalumus, kitu atveju asmuo turi pats padengti atitinkamos priežiūros išlaidas. Privalomasis sveikatos draudimas padengia gydomąsias išlaidas, medicininę rebilitaciją, slaugos kaštus ir įvairius medicininius tyrimus.
Apdraustiesiems asmenims medicininė priežiūra yra suteikiama nemokamai. Tačiau taip pat yra sąrašas procedūrų ir kitų paslaugų, kurios yra nekompensuojamos ir turi būti apmokamos paciento.
Darbo saugumas
Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl su darbu priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių.
LR Darbo kodekse numatyta, jog yra draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu. Išimtys taikomos kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti atitinkamų pareigų ar dirbti atitinkamo darbo.
Teisės aktai, reglamentuojantys nedarbingumo atostogas
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai 2007 / Regulation of the Supply of Workers with Personal Protective Equipment (2007)
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 1999, paskutinį kartą pakeistas 2016 / Law on Social Insurance of Occupational Accidents and Occupational Diseases 1999, last amended in 2016
- Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas 1994, paskutinį kartą pakeistas 2016 m. įstatymu Nr. XII-2512 / Law on State Social Insurance Pensions 1994, last amended in 2016 by Law No. XII-2512
Pajamos/ Mokamos nedarbingumo atostogos
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog darbuotojui susirgus turi būti mokama atitinkamo dydžio pašalpa. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems, dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvyliką mėnesių. Pašalpa mokama asmeniui, kuris serga, rūpinasi namuose sergančiu šeimos nariu, kuriam reikalingas ortopedinis ar prostetinis gydymas, yra namuose dėl karantino ar yra vienas iš tėvų, besirūpinantis (-i) vaiku, kai kitas iš tėvų yra motinystės ar tėvystės atostogose, bet negali pasirūpinti vaiku dėl ligos.
Apdraustam asmeniui ligos pašalpa mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios iki septintos dienos Valstybės socialinio draudimo fondas padengia 40 procentų asmens gaunamos ligos pašalpos. Nuo aštuntosios nedarbingumo dienos ligos pašalpa, mokama VSD sudaro 80 procentų vidutinio kompensuojamojo atlygio. Vidutinis kompensuojamass atlygis negali viršyti 3.2 valstybės draudžiamų pajamų einamaisiais metais.
Nedarbingumo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas atitinkamu dienų skaičiumi: esant besitęsiančiam nedarbingumui – bent 4 mėnesiams (arba 122 kalendorinėms dienoms). Jei asmuo serga tuberkulioze, šis laikotarpis gali būti prailgintas iki 244 dienų. Jei pasibaigus šioms dienoms asmuo vis dar nepasveiko, jis (ji) privalo kreiptis į Medicininę socialinę ekspertizės komisiją, kuri nustato atitinkamą invalidumo grupę. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti ligos pašalpa, kuri mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė skiriasi darbuotojams, kurie turi slaugyti namuose esantį šeimos narį. Tokių atostogų trukmė gali būti nuo 7 iki 120 dienų per metus.
Pagal iš dalies pakeistą Ligų ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, nedarbingumo išmoka nebėra „visiškai mokama“, o anksčiau galiojusi 80 %–40 %–80 % mokėjimo struktūra nebetaikoma. Dabar darbdavys moka už pirmąsias dvi darbuotojo nedarbingumo dienas, o įstatymais nustatyta išmoka turi atitikti įstatymais nustatytą intervalą nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka Sodra.
Dėl darbuotojo ligos ar sužalojimo dabartinis Sodra tarifas paprastai yra 62,06 % kompensacinių pajamų. Konkrečiais atvejais, įskaitant vaiko ar kito šeimos nario priežiūrą, taikomi kitokie tarifai ir trukmės taisyklės.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §131, 133 ir 136 straipsnis; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000) §8-15 straipsniai.
Nemokama medicininė priežiūra
Socialinis Sveikatos Draudimo Fondas suteikia sveikatos apsaugos draudimą. Asmenims, esantiems motinystės atostogose suteikiama medicininė ir jei reikia klinikinė priežiūra, pediatrų ir šeimos daktarų priežiūra, vaistai ir kita. Asmuo turi būti apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, jei nori gauti aukščiau nurodytus privalumus, kitu atveju asmuo turi pats padengti atitinkamos priežiūros išlaidas. Privalomasis sveikatos draudimas padengia gydomąsias išlaidas, medicininę rebilitaciją, slaugos kaštus ir įvairius medicininius tyrimus.
Apdraustiesiems asmenims medicininė priežiūra yra suteikiama nemokamai. Tačiau taip pat yra sąrašas procedūrų ir kitų paslaugų, kurios yra nekompensuojamos ir turi būti apmokamos paciento.
Darbo saugumas
Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl su darbu priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių.
LR Darbo kodekse numatyta, jog yra draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu. Išimtys taikomos kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti atitinkamų pareigų ar dirbti atitinkamo darbo.
Teisės aktai, reglamentuojantys nedarbingumo atostogas
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai 2007 / Regulation of the Supply of Workers with Personal Protective Equipment (2007)
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 1999, paskutinį kartą pakeistas 2016 / Law on Social Insurance of Occupational Accidents and Occupational Diseases 1999, last amended in 2016
- Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas 1994, paskutinį kartą pakeistas 2016 m. įstatymu Nr. XII-2512 / Law on State Social Insurance Pensions 1994, last amended in 2016 by Law No. XII-2512
