Šeimos Atsakomybė
Tėvystės atostogos
Naujiesiems tėveliams, gimus vaikui, suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos. Atostogos gali būti skaidomos tik į dvi dalis ir į jas išeinama bet kada po vaiko gimimo, kol vaikui sukaks vieneri metai. Kad įgytų teisę gauti tėvystės pašalpą, asmuo turi būti apdraustas motinystės ir ligos socialiniu draudimu bei per pastaruosius 24 mėnesius turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą. Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.Paternity benefit is paid for the period of paternity leave (from the day of childbirth until the child is one month old) until the child reaches one year of age.Tėvystės atostogų metu darbuotojai turi teisę gauti 77,58 % savo vidutinių pajamų.
Jei vaikas gimsta negyvas arba miršta gimdymo metu prieš prasidedant apdraustojo tėvystės atostogoms, tėvystės išmoka mokama už visą tėvystės atostogų laikotarpį, jeigu atostogos prasideda per penkias darbo dienas nuo vaiko gimimo negyvo arba mirties. Jei vaikas miršta jau prasidėjus tėvystės atostogoms, tėvystės išmoka mokama iki suteiktų tėvystės atostogų (arba tėvystės išmokos laikotarpio) pabaigos.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §133 straipsnis; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000) §19-211 straipsniai.
Atostogos vaikui prižiūrėti
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Darbuotojas turi informuoti darbdavį raštu (prieš 14 dienų) apie planuojamas atstogas ar sugrįžimą į darbą. Įsivaikinimo atveju, asmuo turi teisę į 3 mėnesių atostogas.
Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas) turi teisę bet kada, kol vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, gauti neperleidžiamą dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalį. Neperleidžiama dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalis sudaro 62 kalendorines dienas.
Šių neperleidžiamų atostogų gali išeiti kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas), pilnai arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėviu, globėju). Tačiau negalima atostogų išeiti visiems vienu metu. Vaiko priežiūros pašalpos dydis skiriasi priklausomai nuo skirtingos vaiko priežiūros atostogų trukmės pagal įstatymus.
Pašalpa mokama (daugiausiai) iki 2 metų. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 1 metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei pasirinktas pašalpos mokėjimas yra 1 metai. Jei asmuo pasirenka gauti pašalpą 2 metus – pirmus metus (kol vaikui sukanka 12 mėnesių) pašalpa sudaro 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, antrus metus (kol vaikui sukanka 24 mėnesiai) pašalpa sudaro 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio. Taip pat yra numatytas maksimalus pašalpos dydis - maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžių suma: šiuo metu lygi
Pašalpa mokama tik vienam iš tėvų.
Vaiko priežiūros išmoka (ir jos dydis) priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės:
18 mėnesių arba 24 mėnesių.
Pasirinkus 18 mėnesių variantą, išmoka sudaro 60 % kompensuojamųjų pajamų.
Pasirinkus 24 mėnesių variantą, išmoka pirmus metus sudaro 45 %, o antrus metus – 30 %.
Kiekvienam iš tėvų nepraleidžiama dalis yra du mėnesiai, t. y. 60 kalendorinių dienų, ir už tuos „ “ mėnesius mokama 78 % kompensacinių pajamų.
Per neperleidžiamus mėnesius darbo pajamos sumažina faktiškai išmokamą sumą, o SODRA (Valstybinė socialinio draudimo fondų valdyba) atitinkamais atvejais moka tik skirtumą. Per perleidžiamus mėnesius darbo pajamos nesumažina išmokos, jeigu bendra suma neviršija 100 % ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio, naudoto vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimui.
Šaltiniai: 2016 m. Darbo kodekso 134 straipsnis; 2000 m. Ligų ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22–24 straipsniai; 2024 m. Įstatymo Nr. XIV-3034 14 straipsnis; 2024 m. Įstatymas Nr. XIV-2629; https://socmin.lrv.lt/en/activities/social-insurance-1/social-insurance-benefits/childcare-benefit
Lankstus darbo grafikas tėvams/ darbo-laisvalaikio balansas
Įstatymu numatytais atvejais tėvai gali pareikalauti dirbti ne pilną darbo dieną. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maitinančiai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, bei darbuotojui, vienam auginančiamvaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.
Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų – 2 dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Pataisytame 2017 m. darbo kodekse yra sąlygų dėl lanksčių darbo sąlygų. Taigi, iš namų leidžiama dirbti nėščioms moterims, moterims, kurios neseniai gimdė, darbuotojams, kurie augina mažesnius nei 3 metų vaikus, vienišiems tėvams, kurie augina vaiką, nesulaukusį 14 metų arba neįgalų vaiką, nesulaukusį 18 metų. Darbdavių reikalaujama leisti šiems darbuotojams dirbti iš namų bent vieną penktąją jų darbo laiko dalį, jei tai darbdaviui nesudaro papildomų išlaidų.
2022 m. pataisoje, pagrįstoje 2019 m. ES direktyva dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (2019/1158), numatoma daugiau atvejų, kai darbdavys privalo leisti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, nebent būtų galima įrodyti, kad tuomet atsirastų nepagrįstų išlaidų dėl gamybinės būtinybės arba darbo organizavimo ypatumų, pvz.:
- darbuotojas augina iki aštuonerių metų vaiką
- darbuotojo prašymu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, negalią arba poreikį prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Tokie darbuotojai turi teisę dirbti nuotoliu pilnu etatu. 2022 m. darbo kodekse taip pat numatyta, kad slaugydamas sergantį šeimos ar namų ūkio narį darbuotojas turi teisę į sveikatos priežiūros įstaigos rekomenduojamą nemokamų atostogų laikotarpį. Darbdavys privalo suteikti laisvą laiką, jei darbuotojo prašymas yra susijęs su nelaime šeimoje ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šaltiniai: 2016 m. darbo kodekso 40, 52, 116 ir 137 paragrafai
Atostogos dėl ypatingų priežasčių
Lietuvos darbo kodeksas numato išsamią įvairių atostogų rūšių sistemą, siekiant padėti darbuotojams vykdyti savo švietimo, asmeninius ir šeimyninius įsipareigojimus, taip pat rūpintis savo sveikata ir karjeros plėtra.
Dėl formaliojo švietimo Darbo kodeksas vis dar numato įvykiu grindžiamas mokymosi atostogas, pateikus atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Tai apima tris kalendorines dienas kiekvienam įprastam egzaminui, dvi kalendorines dienas kiekvienam testui, laiką, reikalingą laboratoriniams darbams ir konsultacijoms pagal studijų tvarkaraštį, trisdešimt kalendorinių dienų baigiamojo darbo, disertacijos ar meno projekto rengimui ir gynimui bei šešias kalendorines dienas kiekvienam valstybiniam baigiamajam egzaminui.
Darbo kodekse numatytos situacijos, kai nemokamos atostogos turi būti suteiktos paprašius, įskaitant darbuotojus, turinčius mažus vaikus, neįgalius darbuotojus, darbuotojus, prižiūrinčius neįgalų asmenį, darbuotojus, norinčius prižiūrėti sergantį šeimos narį, jei tai pagrįsta medicinine rekomendacija, ir tam tikrų gyvenimo įvykių, pvz., santuokos ar laidotuvių, atveju. Be šių privalomų atvejų, ilgesnės nemokamos atostogos priklauso nuo darbdavio sutikimo.
Šaltinis apie papildomą apmokamą laisvadienį tėvams išlieka naudingas ir po sugriežtinimo. Darbuotojai, auginantys neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, turi teisę į vieną papildomą apmokamą laisvadienį per mėnesį arba atitinkamą darbo laiko sutrumpinimą. Darbuotojai, auginantys tris ar daugiau vaikų iki dvylikos metų, turi teisę į du papildomus apmokamus laisvadienius per mėnesį arba didesnį darbo laiko sutrumpinimą. Darbuotojas, kuris dar nesinaudoja šiomis teisėmis ir augina vaiką iki keturiolikos metų, besimokantį formaliojo švietimo įstaigoje, turi teisę į ne mažiau kaip pusę darbo dienos atostogų su vidutiniu darbo užmokesčiu vaiko pirmąją mokyklos dieną.
Šaltiniai: 2016 m. Darbo kodekso 135–138 straipsniai
Tėvų darbo nuostatai
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai 2007 / Regulation of the Supply of Workers with Personal Protective Equipment (2007)
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 1999, paskutinį kartą pakeistas 2016 / Law on Social Insurance of Occupational Accidents and Occupational Diseases 1999, last amended in 2016
Tėvystės atostogos
Naujiesiems tėveliams, gimus vaikui, suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos. Atostogos gali būti skaidomos tik į dvi dalis ir į jas išeinama bet kada po vaiko gimimo, kol vaikui sukaks vieneri metai. Kad įgytų teisę gauti tėvystės pašalpą, asmuo turi būti apdraustas motinystės ir ligos socialiniu draudimu bei per pastaruosius 24 mėnesius turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą. Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.Paternity benefit is paid for the period of paternity leave (from the day of childbirth until the child is one month old) until the child reaches one year of age.Tėvystės atostogų metu darbuotojai turi teisę gauti 77,58 % savo vidutinių pajamų.
Jei vaikas gimsta negyvas arba miršta gimdymo metu prieš prasidedant apdraustojo tėvystės atostogoms, tėvystės išmoka mokama už visą tėvystės atostogų laikotarpį, jeigu atostogos prasideda per penkias darbo dienas nuo vaiko gimimo negyvo arba mirties. Jei vaikas miršta jau prasidėjus tėvystės atostogoms, tėvystės išmoka mokama iki suteiktų tėvystės atostogų (arba tėvystės išmokos laikotarpio) pabaigos.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §133 straipsnis; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000) §19-211 straipsniai.
Atostogos vaikui prižiūrėti
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Darbuotojas turi informuoti darbdavį raštu (prieš 14 dienų) apie planuojamas atstogas ar sugrįžimą į darbą. Įsivaikinimo atveju, asmuo turi teisę į 3 mėnesių atostogas.
Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas) turi teisę bet kada, kol vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, gauti neperleidžiamą dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalį. Neperleidžiama dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalis sudaro 62 kalendorines dienas.
Šių neperleidžiamų atostogų gali išeiti kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas), pilnai arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėviu, globėju). Tačiau negalima atostogų išeiti visiems vienu metu. Vaiko priežiūros pašalpos dydis skiriasi priklausomai nuo skirtingos vaiko priežiūros atostogų trukmės pagal įstatymus.
Pašalpa mokama (daugiausiai) iki 2 metų. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 1 metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei pasirinktas pašalpos mokėjimas yra 1 metai. Jei asmuo pasirenka gauti pašalpą 2 metus – pirmus metus (kol vaikui sukanka 12 mėnesių) pašalpa sudaro 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, antrus metus (kol vaikui sukanka 24 mėnesiai) pašalpa sudaro 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio. Taip pat yra numatytas maksimalus pašalpos dydis - maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžių suma: šiuo metu lygi
Pašalpa mokama tik vienam iš tėvų.
Vaiko priežiūros išmoka (ir jos dydis) priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės:
18 mėnesių arba 24 mėnesių.
Pasirinkus 18 mėnesių variantą, išmoka sudaro 60 % kompensuojamųjų pajamų.
Pasirinkus 24 mėnesių variantą, išmoka pirmus metus sudaro 45 %, o antrus metus – 30 %.
Kiekvienam iš tėvų nepraleidžiama dalis yra du mėnesiai, t. y. 60 kalendorinių dienų, ir už tuos „ “ mėnesius mokama 78 % kompensacinių pajamų.
Per neperleidžiamus mėnesius darbo pajamos sumažina faktiškai išmokamą sumą, o SODRA (Valstybinė socialinio draudimo fondų valdyba) atitinkamais atvejais moka tik skirtumą. Per perleidžiamus mėnesius darbo pajamos nesumažina išmokos, jeigu bendra suma neviršija 100 % ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio, naudoto vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimui.
Šaltiniai: 2016 m. Darbo kodekso 134 straipsnis; 2000 m. Ligų ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22–24 straipsniai; 2024 m. Įstatymo Nr. XIV-3034 14 straipsnis; 2024 m. Įstatymas Nr. XIV-2629; https://socmin.lrv.lt/en/activities/social-insurance-1/social-insurance-benefits/childcare-benefit
Lankstus darbo grafikas tėvams/ darbo-laisvalaikio balansas
Įstatymu numatytais atvejais tėvai gali pareikalauti dirbti ne pilną darbo dieną. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maitinančiai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, bei darbuotojui, vienam auginančiamvaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.
Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų – 2 dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Pataisytame 2017 m. darbo kodekse yra sąlygų dėl lanksčių darbo sąlygų. Taigi, iš namų leidžiama dirbti nėščioms moterims, moterims, kurios neseniai gimdė, darbuotojams, kurie augina mažesnius nei 3 metų vaikus, vienišiems tėvams, kurie augina vaiką, nesulaukusį 14 metų arba neįgalų vaiką, nesulaukusį 18 metų. Darbdavių reikalaujama leisti šiems darbuotojams dirbti iš namų bent vieną penktąją jų darbo laiko dalį, jei tai darbdaviui nesudaro papildomų išlaidų.
2022 m. pataisoje, pagrįstoje 2019 m. ES direktyva dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (2019/1158), numatoma daugiau atvejų, kai darbdavys privalo leisti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, nebent būtų galima įrodyti, kad tuomet atsirastų nepagrįstų išlaidų dėl gamybinės būtinybės arba darbo organizavimo ypatumų, pvz.:
- darbuotojas augina iki aštuonerių metų vaiką
- darbuotojo prašymu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, negalią arba poreikį prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Tokie darbuotojai turi teisę dirbti nuotoliu pilnu etatu. 2022 m. darbo kodekse taip pat numatyta, kad slaugydamas sergantį šeimos ar namų ūkio narį darbuotojas turi teisę į sveikatos priežiūros įstaigos rekomenduojamą nemokamų atostogų laikotarpį. Darbdavys privalo suteikti laisvą laiką, jei darbuotojo prašymas yra susijęs su nelaime šeimoje ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šaltiniai: 2016 m. darbo kodekso 40, 52, 116 ir 137 paragrafai
Atostogos dėl ypatingų priežasčių
Lietuvos darbo kodeksas numato išsamią įvairių atostogų rūšių sistemą, siekiant padėti darbuotojams vykdyti savo švietimo, asmeninius ir šeimyninius įsipareigojimus, taip pat rūpintis savo sveikata ir karjeros plėtra.
Dėl formaliojo švietimo Darbo kodeksas vis dar numato įvykiu grindžiamas mokymosi atostogas, pateikus atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Tai apima tris kalendorines dienas kiekvienam įprastam egzaminui, dvi kalendorines dienas kiekvienam testui, laiką, reikalingą laboratoriniams darbams ir konsultacijoms pagal studijų tvarkaraštį, trisdešimt kalendorinių dienų baigiamojo darbo, disertacijos ar meno projekto rengimui ir gynimui bei šešias kalendorines dienas kiekvienam valstybiniam baigiamajam egzaminui.
Darbo kodekse numatytos situacijos, kai nemokamos atostogos turi būti suteiktos paprašius, įskaitant darbuotojus, turinčius mažus vaikus, neįgalius darbuotojus, darbuotojus, prižiūrinčius neįgalų asmenį, darbuotojus, norinčius prižiūrėti sergantį šeimos narį, jei tai pagrįsta medicinine rekomendacija, ir tam tikrų gyvenimo įvykių, pvz., santuokos ar laidotuvių, atveju. Be šių privalomų atvejų, ilgesnės nemokamos atostogos priklauso nuo darbdavio sutikimo.
Šaltinis apie papildomą apmokamą laisvadienį tėvams išlieka naudingas ir po sugriežtinimo. Darbuotojai, auginantys neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, turi teisę į vieną papildomą apmokamą laisvadienį per mėnesį arba atitinkamą darbo laiko sutrumpinimą. Darbuotojai, auginantys tris ar daugiau vaikų iki dvylikos metų, turi teisę į du papildomus apmokamus laisvadienius per mėnesį arba didesnį darbo laiko sutrumpinimą. Darbuotojas, kuris dar nesinaudoja šiomis teisėmis ir augina vaiką iki keturiolikos metų, besimokantį formaliojo švietimo įstaigoje, turi teisę į ne mažiau kaip pusę darbo dienos atostogų su vidutiniu darbo užmokesčiu vaiko pirmąją mokyklos dieną.
Šaltiniai: 2016 m. Darbo kodekso 135–138 straipsniai
Tėvų darbo nuostatai
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai 2007 / Regulation of the Supply of Workers with Personal Protective Equipment (2007)
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 1999, paskutinį kartą pakeistas 2016 / Law on Social Insurance of Occupational Accidents and Occupational Diseases 1999, last amended in 2016
