Darbuotojų Sveikata ir Sauga Darbo Metu
Darbdavio pareigos
Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.
Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.
LR darbo kodekse numatyta, jog darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Priklausomai nuo įmonės ir rizikos darbuotojui dydžio, darbdavys privalo apmokyti ar samdyti sertifikuotą saugos ir sveikatos specialistą arba vykdyti šias funkcijas pats.
Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §158-160 straipsniai; Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2003) §3 ir 11 straipsnis.
Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis
Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines apsaugos priemones, nemokamai išduoda darbuotojams asmenines apsaugos priemones.
Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Asmeninių apsaugos priemonių projektavimo, gamybos, atitikties įvertinimo reikalavimus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.
Darbdavio įgalioti asmenys yra atsakingi už įstatymų numatyta tvarka atliekamą saugos priemonių sandėliavimą, džiovinimą, plovimą, valymą ir taisymą. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo numato, jog darbdavys privalo suteikti darbuotojui apsaugos priemones, reikalingas darbo metu, nemokamai.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2016) §159 straipsnis; Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2003) §28 straipsnis; LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo.
Darbuotojų apmokymas
Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2003) numato, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai turi būti instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbtisu konkrečiomispavojingomis cheminėmismedžiagomis. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2003) §25(6) ir 27 straipsnis.
Darbo saugos Sistema (Valstybinė darbo inspekcija)
Valstybinė darbo inspekcija yra juridinio asmens teises turinti valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Valstybinė darbo inspekcija analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus; konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais. Darbdaviui pranešus apie nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus. Ši institucija taip pat gali teikti darbdaviams reikalavimus bei nurodymus, susijusius su pažeidimų panaikinimu per tam tikrą nurodytą laikotarpį. Teikiant reikalavimus ir nurodymus naudojami rašytiniai protokolai, inspekcija taip pat gali skirti baudas.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (2003) §6; LR Vyriausybės valstybinis darbo inspektorius Dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo
Teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų sveikatos ir saugumo užtikrinimą darbo metu
- Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016), paskutinį kartą redaguotas 2017 metais / Labour Code 2016, last amended in 2017
- Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2003) / Law on Occupational Safety and Health 2003
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (2003) / Law on State Labour Inspectorate, 2003
- LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo / Regulation of the Supply of Workers with Personal Protective Equipment (2007)
